Antra diena Ugandoje
Iš ryto sužinojau, jog manęs laukia diena Kampaloje! Mano gidai – Sharon (vadovės dukterėčia, irgi dirbanti organizacijoje) bei Mark (vadovės sūnus). Pirma kelionės dalis jau savaime buvo nuotykis – pirma kelionė boda boda. Mintyse persižegnojau, sėdau ir kelionė prasidėjo. Nors ir buvo baisoka važiuoti be šalmo ir dar vietiniais keliais, bet seniai kada bejaučiau tokį laisvės jausmą. Buvo tikrai linksma ir kelionės metu jaučiausi gan saugiai. Tapo aišku, dėl ko ši transporto priemonė tokia populiari. Ir manau, kad tai puikus būdas susipažinti su aplinka tokio tipo ir klimato vietose kaip Uganda. ~ 20 min. kelionė link centro sukainavo 12000 UGS (Ugandos šilingų) / ~ 3€.
O Kampala! Nuoširdžiai kalbant, prieš išvykstant pažiūrėjus video internete buvau įsitikinusi, jog man čia tikrai nepatiks. Ir kaip aš klydau 🙂 Dar nėra tekę būti vietoje, kuri tokia gyvybinga. Su Robert vėliau prie vakarienės stalo sutarėme, jog tiksliausias Kampalos apibūdinimas – it’s alive.Pagrinde vaikščiojom pro turgus ir parduotuvėles, pirkome reikalingas priemones organizacijai ir neaplankiau nei vieno turistinio objekto, tačiau toks ramus tempas kaip tik suteikė progą pajausti miestą. Buvome užsukę ir į amatų turgų, kur galima rasti įvairiausių vietinių gaminių. Gerai, kad po pietų beveik nebeturėjau grynųjų, tad apsipirkinėjimą teko atidėti.Skamba, kad miestą pažinau tik iš apsipirkinėtojos pusės, tačiau tai kaip tik suteikė progą stebėti kokia vidinė kultūra vyrauja, kaip žmonės siūlo prekes, derasi ar reaguoja į svetimšalius. Pirmą kartą išgirdau frazę ,,mzungo”, kuri vietine luganda kalba reiškia baltasis. Įtariu ši frazė mane lydės visos kelionės metu 🙂
Visgi pats miesto centras yra nesaugus kišianvagių klausimu, tad daug fotografuoti negalėjau, nes čia telefonus išplėšia iš rankų. Ypač atsižvelgiant į faktą, kad gan išsiskiriu iš aplinkos.
Bei trumpai apie maistą. Nacionalinis Ugandos patiekalas yra matoke – tai tušinti žali bananai, kurie paruošus skanaujasi kaip bananų konsistencijos bulvių košės skonio patiekalas. Taip pat prie pagardų populiaru posha, tvirtos konsistencijos kukurūzų miltų košė. Kaip pagrindinis eina vištienos ar jautienos troškinys (visgi reti reikalai) ir daug dažniau pasitaikantys pupelių troškiniai/marmaliukai ir kepintų lazdyno riešutų padažas (violetinis).
Ką supratau per dvi dienas Afrikoj? Čia vyrauja lengvas chaosas, kurio nesukontroliuosi. Žmonės niekur neskuba ir viskas vėluoja, tačiau niekas dėl to per daug nesinervuoja. Tad atsipalaiduoti žadu ir aš 🙂 #kąšiandiensupratoAkvilė
Šiam kartui tiek.
2021 09 22, trečiadienis
Mano nuotykiai Afrikoje 