Penkta diena Ugandoje
Na ką gi draugai, šiandien pirmasis rytas Hoimoj ir pagaliau pamačiau kaip aplinka atrodo dienos šviesoje. Ir tikrai buvo ką pamatyti! Kaip ir buvo galima įtarti pagal įvairius naktinių paukščiukų ir vabaliukų garsus stovykla yra prie miško. Tokia aplinka mane pasitiko ryte:
Tačiau tai dar ne kiečiausia dalis. Apart to, kad organizacija yra pastačiusi bene 8 šiek tiek idiliškus ,,sveiki atvykę į Afriką“ namukus, kur gali apsistoti savanoriai bei organizacijos nariai, aplink teritoriją yra driekiasi daržai, kuriuose yra demonstruojama kaip atrodo tam tikri augalai bei kaip galima įsirengti daržą neturint daug vietos jam. Šių daržų tikslas – parodyti organizacijos veikloje dalyvaujančioms moterims, jog nereikia daug resursų ar žemės, kad pradėtum augintis savo daržoves, kurias vėliau gali monetizuoti – parduoti perteklių arba sėklas/sodinukus. Tokiu pačiu principu veikia ir ,,grybų namukas“ – juose maišuose auginami grybai nuo sėklų iki suaugusių daržovių ir kurių dalies gali galimintis sėklas. Detalių neklausinėjau, bet principą supratote. Ir vėlgi esmė – susiręsti nedidelę pašiūrę iš bananų lapų galima beveik betkur (mat grybai mėgsta prieblandą), tačiau realiai jie gali augti ir be jos.
Taip pat komanda ruošia ir išdalina vargingesniems ūkiams sodinukus, iš kurių vėliau žmonės gali užsiauginti pomidorų, baklažanų, pupų, kale salotų bei medžių (mangų, avokadų, raudonmedžio). Norisi sakyti ,,reikia tik žinių ir noro“, tačiau pabuvus čia vis toliau matau, kad nėra taip paprasta, tačiau tokių organizacijų šviečiamoji veikla padeda.
Ir baigiant žemės ūkio temą šiandienai keletą valandų darbavausi su vaikinų komanda pernešant sodinukus, šiuo atveju konkrečių medžių – avokadų, mangų, raudonmedžio – į automobilį, kuriuo jie bus išvežioti ir atiduoti/parduoti įvairiems ūkininkams. Užauginus minėtus medžius žmonės galės parduoti vaisius ar medieną ir taip užsidirbti. Susipažinau su vienu iš organizacijos darbuotojų, Junior, kuris po aplinkosaugos studijų jau 2m. dirba organizacijoj. Teko šiek tiek suplukti, tačiau geriausias atlygis – kelionė motociklu į ir iš teritorijos, kur laikomi sodinukai. Vėlgi įsitikinau, kad geriausias būdas pamatyti aplinką tokio klimato šalyje – susiorganizuoti kelionę motociklu. Mano atveju – vairuojantį žmogų, kadangi pati iki motociklo vairavimo dar kol kas nepribrendau 😊 Kol kas 😈
Na o grįžus į namuką laukė pasiruošimas vestuvėms. Tuokiasi organizacijos vadovės Josephine draugės dukra, tad ir aš esu pakviesta ir turėsiu galimybę dalyvauti vietinėse vestuvėse!Ta proga užsidėta šviežiai pirkta afrikietiškų raštų suknelė ir pasijausta labai gražia.
Taigi, vestuvės. Nuvykus buvo mažas siurprizas, mat tai ne kokia tai civilinė santuoka, o kultūrinės vestuvės (cultural wedding). Ir dar musulmoniškos! Nuostaba, nes musulmonai tesudaro 1/5 Ugandos populiacijos, nors kalbant apie 44 mln. gyventojų turinčią šalį tai neturėtų stebinti. Taip pat sužinojau, jog Ugandoje yra trejų tipų santuoka: kultūrinė, religinė bei civilinė. Pastaroji mažiausiai paplitusi, religinė vyksta atitinkamuose maldos namuose su ten esančiais papročiais. Kultūrinė santuoka vyksta prieš religinę ir tai pagrinde yra tradicinių papročių bei ritualų diena/vakaras, kurio metu jaunosios šeima leidžia jaunajai tuoktis bei sutinka atiduoti ja jaunikio šeimai. Šioje santuokos dalyje šiandien ir sudalyvavau. Pirma įspūdis – afrikietiškų bei musulmoniškų motyvų bei kičo miksas. Buvo galima išvysti moterų su labai dailiom vietinių madų suknelėm, moterų, vilkinčių burkas ar chadorus. Bandžiau sekti ir net rašytis eigą, kad galėčiau jums papasakoti, tačiau vėliau pasimečiau ir nusprendžiau tiesiog stebėti ( paaiškinimui – ceremonija truko > 4val ir karštis irgi daro savo 😊) . Kaip ir tikėjausi, tai buvo vidurinės/aukštesnės vidurinės klasės žmonių šventė, tad aplinka ir žmonės buvo puošnūs ir tvarkingi (pagal šios vietos standartus).
Panašumas – šioje ceremonijoje irgi yra piršlio atitikmuo, kuris, šiuo atveju su jaunikio šeima o ne pačiu jaunikiu, eina ir gerinasi jaunosios tėvams. Vėliau seka daug šokių intarpų, kur pasirodo skirtingo amžiaus jaunosios palydos grupės: nuo mergaičių iki tetulyčių. Atvyksta jaunikis, vėliau ir jaunoji (kuri vestuvių metu 4 kartus keičia aprangą). Jei pagal mūsų senąsias tradicijas jaunikis turėtų ,,atpažinti nuotaką pagal jos rankelę“ (ar kažkas panašaus buvo mano tėvų tradicinių vestuvių video įraše, hehe) tai čia jaunasis turi ,,išsirinkti“ nuotaką.
Prasuksim link vienos iš paskutinių dalių – jaunikio šeimos dovanų jaunosios šeimai. Jau bepradedant snūduriuoti nuo karščio ir 3val. ceremonijos mane gan greit išbudino kai pastebėjau nešamą ir ant manęs beužvirsiantį didžiulį (žinoma tuščią) vandens rezervuarą. Po jo sekė vedamos ožkos bei kartoninėse dėžėse nešamos vištos. Vėliau pasirodė garsus (bent man taip buvo paminėta) daininkas, kuris dainavo bei linksmino svečius. To fone prie medžio pririštos ganėsi ožkos. Nusprendžiau, jog šis momentas buvo ,,African wedding in a nutshell“. Smagu, kad visų nesibaigiančių šokių bei jaunųjų tėvų viešų kalbų fone buvo pateikti pietūs (nes food is life). Gan tradiciniai ir kaip visad prajuokino šūksniai ,,Mzungo, i‘ve been waiting for you all my life!”. Visgi išbuvus bene 5val. ceremoniją mane nuliūdino žinia, jog dėl Covid-19 pandemijos įvestų reikalavimų – nesibūriuoti be kaukių bei nuo 19val. prasidedanti komendanto valanda – nevyks joks afteris ir nebus šokių. O būtų buvę taip linksma! Ta liūdnesne nata susipakavome ir pasigavę boda boda parvažiavom namo, kur laukė vakarienė bei pažintis su šiandien šviežiai atvykusiu savanoriu iš UK – James.
O ryt su James ir Junior keliausim į patį Hoimos miestą. Įdomu, koks bus įspūdis po Kampalos 😊
Šis įrašas gavosi kiek ilgokas, tačiau ir įspūdžių sočiai. Laikas arbatos ir miegoti.
P.S. Kieme auga avokadų medis!
2021 09 25
Mano nuotykiai Afrikoje 