Kibaale #7

Aštunta diena Ugandoje

Vakar atvykome į didžiausią organizacijos ofisą esantį Kibaale regione. Vaizdai aplink pribloškiantys, buitis toliau kelia didėjančių iššūkių, tačiau viskas įveikiama. Visgi dar niekad neteko gyventi namelyje, suręstame iš maišų, pilnų žemių bei neštis bidoną vandens iki dušo. Taip pat gyvenamajame namely galima pasikrauti telefoną, tačiau loptopo pasikrovimas galimas tik mokykloje ir tik po saulėtos dienos, kurios metu pasikraus saulės baterijos. Taigi siūlau įvertinti dušą bei elektrą namuose, nes man tai tapo savotiška prabanga.

Kadangi nuo šiol aš, James ir Mark gyvensime viename kambaryje nusprendžiau pasinaudoti #metime galimybe ir palydėjau org. vadovą Robert iki miestelio. Šiose vietose niekad nepasigailėsi išvykusi pasivažinėti automobiliu (šįkart) ar motociklu, nes gamta ir vaizdai kalba už save. Čia vykdomos bene visos organizacijos veiklos: yra pradinė mokykla vaikams, statomos ir 5-7 klasė. Yra nedidelė trobelė, kur merginos ir moterys yra mokomos įvairių rankdarbių – rūbų siūvimo ir siūvinėjimo, nėrimo, perukų darymo, plaukų pynimo. Organizacija suteikia medžiagas ir suteikia progą įgyti įgūdį, kurio dėka merginos galėtų užsidirbti pinigų. Taip pat čia yra ir daržai, kur eksportui auginamos sojų pupelės. Ryte gavau progą sudalyvauti pirmaklasių pamokėlėje bei organizacijos darbuotojų susirinkime. Su vadove Josephine aptarėme, jog padėsiu mokant pradinukus, mokysiu mergina nerti (mūsų tikslas – kojinės (mano vidinė bobutė džiūgauja)) bei padėsiu su strateginio plano kūrimu.

Visgi sakyčiau šiandienos #highlight buvo tai, kad atsakius įvairius klausimus apie COVID vakciną, nuraminus nuogąstavimus bei padrasinus kartu su organizacijos komanda nuvykome į vakcinacijos centrą ir darbuotojai gavo pirmas Sinovac vakcinos dozes. Ir gavau pamatyti vietinę ligoninę!

O ryt pradedu mokytojos karjerą. Žiūrėsime, kaip seksis.

Šiam kartui tiek. Linkėjimai.

2021 09 28, antradienis